snausti

snáusti, snáudžia, snáudė intr. 1. SD47, H, R, MŽ, P, K, N, I, M, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ būti apimtam snaudulio, pusiau miegoti: Kada dieną snáudžiu, o pogulio bijau gult: naktį nemiegosiu Skdt. Aplink stalą apsėdę ir snáudžia Mlk. Prisišliejęs prie sienos snáudžia jis J. Testa snáudžia LKGII142(Rod). Aš liuobu vis snáusti pradėti verpant Lc. Saulė šviečia, [jis] snáusti pradėjo LKT117(Rs). [Kelionėje] laukais snáudžiau, kalnais žvalgiaus A.Baran. Koks iš jo darbinykas – snáudžia tik Pb. Kogi tu čia besnáudi, eik ir gulk Dkk. Ko snáudžiat, snaudaliai, kur jūs arkliai? Lp. Šiandie ma[n] snaudžiamà diena (noriu miego) Rs. Tas besnaudžią̃s pri lango atsisėdęs Trk. Pažadino rytą, atsikėlęs dar pusmirkomis snausdamas Žem. O tingėdami vis ir snáusdami sviete netinkam K.Donel. Reikia nesnaudžiant darbas dirbti J.Jabl. Lyg snausdamas girdi jis žodžius, bet nesupranta jų prasmės I.Simon. Oi sėdžiu, snáudžiu, miegelio noriu DrskD193. Vargo mergelė drobelę audė, bagočiaus dukrelė už skobnių snaudė LTR(Rdš). | tr.: Pradėjau miegą snausti ir atsiguliau Šts. Kada dieną miegą snaudi, sako, svečių ateis LTR(Kl). | prk.: Vėjas tarsi pasislėpė tarp miško lapų ir snaudė J.Bil. ^ Jeigu snáusi, tai šuo kepsnį nuneštų Snt. Kas snáudžia, tas sau naudą spaudžia (iron.) J. Kad vasarą snausi, žiemą ubagausi LTR(Šmn). Tam ir vanagas, kad vištos nesnaustų TŽIII379. Tam lydeka Nemune, kad aukšlės nesnaustų LTsV339(Srd). Aust – tai ne snaust, tekėt – tai ne akėt Švnč. Snáudžia i snáudžia kai kalakutas Šd. Snaudžia kaip katinas prieš ugnį LTR(Grk). Ko snaudi kaip apuokas? LTR(Grk). Snausk nesnausk – miegot reiks LTsV328(Ut). Snausdamas dirbsi – snausdamas i valgysi LTR(Vdk). Snaudžiant darbas ligi durių LTR(Vdk).

snaustinaĩ adv.: Kiti snaustinai snaudė kanapoje Pč. | refl.: Lietus lyja, snáudžiasi Ėr. ║ prk. dunksoti, tūnoti: Kur lygūs laukai, snaudžia tamsūs miškai Mair. Žymu buvę, kad girių čia snáusta A.Baran. Leisiu dukrelę už žalių girių snaudžiančiųjų LTR(Ldvn).

2. prk. būti neveikliam, žiopsoti, tingėti: Tingus, snaudžiąs SD233. Šiandiej nesnáuskitėt, čiupkitėt ir sodinkitėt burokus, bo bus lietaus Slm. Mūso Jonis yr nesnaudąs – tinka tanciuo ir rožančiuo Vkš. Einam valgyt, nesnáusk Mlt. Visi anie nesnáuda ten, gera (geria) Trk. Vyrai nesnaudė, kombainai gausdavo ir naktimis sp. Supratus, kokia nelaimė žmonijai iš degtinės vartojimo plaukia, nereikėtų mums snausti Pt. Jo teip iširusiai, pairai teip snausdamì klausome DP288. Tikėk mani, kad tas tavo prieštarnykas nesnaudžia MP89-90. Pražūtis jų nesnaudžia Ch¹2Ptr2,3. 3. KlvrŽ prk. menkai degti, gesti: Lempa snáudžia, eikim gulti Ėr. Žvakę snaudančią nugnybam S.Dauk. | Saulė snáudžia (traukiasi debesimis), baigia apniūkt Ut.

◊ į kepùrę (kepùrėje) snáusti žiopsoti: O tas irgi nesnaudžia kepurėj, ima savo vidury dienos, kaimynų nesivaržydamas J.Balt. Anas tau brač išejęs nesnáudžia kepùrėn Ktk.

\ snausti; apsnausti; atsnausti; įsisnausti; išsnausti; nusnausti; pasnausti; persnausti; prasnausti; prisnausti; užsnausti